Šveicariški peiliukai

IMG_8390

Swiss Army knife – Šveicarų armijos peilis

Kadangi kiekvieną kartą prieš rašydama, bandau surasti kuo daugiau info, tai ir šį kartą radau bendraminčių, kurie mąstė kaip aš: “Ar šveicarai turi armiją? Juk jie neutralūs”. Pasirodo turi, armija yra tik gynybos tikslams.

Visgi, šveicariški peiliukai naudojami ne tik Šveicarų armijos..Juos, žinoma, labai sėkmingai naudoja ir civiliai, nes šie peiliukai labai universalūs ir gali pasitarnauti daugelyje užduočių. Bet taip pat tokį galima rasti standartiniame kosminio laivo rinkinyje.

Keletas svarbesnių istorinių faktų..1884 m. Ibach-Schwyz buvo atidaryta Karl Elsener I peilių “gamykla” (angl. knife cutler’s workshop). 1891 m. pirmoji jo didesnė peilių partija keliauja į šveicarų armiją. 1897 m. patentuotas dabar visiems žinomas šveicariškas peiliukas (pagal swissarmy.com puslapyje pateiktą informaciją, būtent ši data laikoma “šveicariško peilio gimimo data” – angl. “since 1897, the Swiss Army Knife has been a trusted tool of adventurers around the world”). 1909 m. Karl Elsener pasirenka mamos vardą – Victoria kaip pavadinimą ir registruoja emblemą su kryžiumi ir skydu kaip prekės ženklą. 1921 m. atsiradus nerūdijančiam plienui (kas buvo labai svarbus išradimas peilių versle), sujungiami du žodžiai“Victoria” ir “Inox” (kas reiškia tarptautinį nerūdijančio plieno terminą) ir atsiranda visiems dabar žinomas prekės ženklas – Victorinox. 2005 m. prasideda bendradarbiavimas su Wenger SA.

Victorinox ir Wenger…Taigi, iki 2005 m. šios dvi kompanijos buvo konkurentės. Wenger peiliai buvo vadinami tikraisiais Šveicarų armijos peiliais (angl. Genuine Swiss Army Knife), o Victorinox – originaliais Šveicarų armijos peiliais (angl. Original Swiss Army Knife). Jų logotipai taip pat panašūs – Wender kryžius yra apsuptas apvalėjančiu kvadratu. Taigi, kaip suprantu, nuo 2005 iki 2013 Wender vis dar išlaikė savo identitetą, tačiau nuo 2013 m. Wender peiliai pradėti gaminti po Victorinox prekės ženklu.

Taigi, ir ką visgi išrado tas Karl Elsener? Pirmasis Šveicarų armijos peilio modelis (Modell 1890) buvo gaminamas vokiečių, tik po to jo gaminimą Šveicarijoje pradėjo Karl Elsener. Karl Elsener patobulino tuo metu gaminamą modelį, į peilį įmontuodamas spyruoklę, taip leisdamas peiliui turėti papildomus “įrankius” iš abiejų rankenos kraštų (anksčiau visi “įrankiai” buvo talpinami tik vienoje rankenos pusėje). Taigi, šis išradimas leido pridėti daugiau papildomo funkcionalumo.

Clinch Pick peilis

IMG_8273

Dauguma mažų ištisinių peilių (angl. small fixed blades/SFBs) dabartinėje rinkoje siūlo ganėtinai panašius dizainus. Dažniausiai tokie peiliai yra universalūs ir gali būti naudojami beveik bet kam, t.y. nuo virvės pjovimo iki savigynos.

Taigi, aš nusprendžiau parašyti apie kiek kitokį peilį, t.y. Clinch Pick’ą. Neturiu žalio (kitokios spalvos taip pat) supratimo, kaip pavadinimas turėtų skambėti lietuviškai, tad naudosiu šį.

Taigi, Clinch Pick peilis buvo sukurtas Craig Douglas. Jis daug metų dirbo kaip policijos pareigūnas, SWAT vadas, ir slaptasis agentas prieš narkotikų prekybą. Būtent pastarajame darbe jam teko susidurti su įvairiomis mažo nuotolio kovų situacijomis ir jis pradėjo tuo domėtis plačiau. Jam priklauso ShivWorks (šis pavadinimas bus visur, jei ieškosite daugiau apie Clinch Pick), kuris trumpai save apibūdina kaip “integruoti sprendimai asmeninei apsaugai”.

Taigi, kuo įspūdingas tas Clinch Pick’as?

Pagrindinis peilio bruožas – aštrus peilio kraštas yra ne tas, kaip įprasta. Taigi, jei esate įpratęs naudotis peiliu ir ant jo negaląsto krašto dėti nykštį, su šiuo peiliu galima lengvai prisidaryti žalos. Netgi keletą kartų buvau įspėta, kad išiminėdama šį peilį iš dėklo būčiau atsargi, nes aštri pusė ne ta, kaip visada esame įpratę.

IMG_8192
Peilio paskirtis – apsiginti. Peilis nėra universalus ir neturėtų būti naudojamas atidaryti dėžės, pjaustyti dešrą ar pan.

Peilis nešiojamas ant diržo, bet horizontaliai, t.y. lygiagrečiai su diržu. Keliuose straipsniuose buvo parašyta, kad jis turėtų būtų pasuktas 45 laipsnių kampu (geležtė turėtų žiūrėti į viršų). Peilis iš esmės gali būti išimamas nuo diržo iš dėklo tiek viena, tiek kita ranka, priklausomai nuo situacijos.

IMG_8189

Man visai patiko šis video, kuris rodo, kaip naudoti peilį užpuolimo atveju ir šiaip bendrus dalykus apie jį (anglų k.): https://youtu.be/mM9Lwy9T6K4

Escape and evasion kit

IMG_8078

Lietuviškai, matyt, turėtų skambėti kaip pabėgimo rinkinys arba išsilaisvinimo rinkinys. Bet man labiau patinka angliškas pavadinimas, tad naudosiu tiesiog “escape kit” sąvoką.

Taigi, rinkinio pagrindinis tikslas – padėti pabėgti, išsilaisvinti nuo pagrobėjų ar kažkokio neteisėto suėmimo. Jei tiksliau, tai išsilaisvinti nuo antrankių, virvių ar panašių dalykų, kurie riboja judesius.

Tokie rinkiniai skamba lyg dalis super agentų ar kariškių atributų, bet jie gali būti naudojami ir civilių, kaip dalis EDC.

Kitaip nei išgyvenimo rinkiniai, Escape kit neturėtų būti nešiojamas akivaizdžioje vietoje, taip pat neturėtų būti nešiojamas kuprinėje, rankinėje ar pan. Pagrobimo/sulaikymo atveju, žmogus turėtų būti apieškotas, iš jo paimti daiktai, tad Escape kit turėtų būti nešiojamas arti kūno. Na, ir, žinoma, per daug užslėpti jų irgi nereikia, nes esmė, kad esant reikalui, juos būtų galima pasiekti ir panaudoti.

Taigi, iš esmės ne puikiausias pavyzdys, bet minimalistinis Escape Kit’as galėtų būti nešiojamas ant laikrodžio. Tai nėra geras pavyzdys, nes laikrodį didelė tikimybė, kad pagrobėjai paimtų taip pat.

IMG_8077.JPG

Taigi, po tuo juodu apsauginiu daiktu, paslėpti trys Escape kit’o dalykai (šioje nuotraukoje, jie buvo vis dar po juo, o pagrindinėje nuotraukoje – matyti, visi “įrankiai”). Tai, kas tai per daiktai?

  • Universalus antrankių raktas (dauguma antrankių visame pasaulyje turi tokį patį užrakinimo mechanizmą)
  • Keraminis peiliukas – tas baltas daikčiukas, kuris atrodo visai negrėsmingas iš šono (pjauna virvę, lipnią juostą, plastiką; nematomas metalo skeneriams)
  • Kevlar Friction Saw – virvutė, kuri gali nupjauti beveik viską, tik ne metalą

Taigi, dar keletas daikčiukų iš kitų Escape kit’ų:

IMG_8079

EZ Decoder/Quick Stick – skirti spynų atidarymui (tai būtų spynos su skaičiukais ir pakabinamos spynos)

IMG_8081.JPG

Bogota Lock Pick Set – skirti spynų atidarymui (atrodo, kad su praktika ir šiais daikčiukais galima atidaryti beveik bet kurią spyną)

Na, ir dar vienas variantas, kaip galima nešioti Escape kit’ą:

IMG_8082.JPG

Taigi – pakabukas ant kaklo…Virvutė – Kevlar Friction Saw, taigi pjauna ir gali padėti išsilaisvinti, prireikus..Pakabukas – tas baltas aksesuaras – Micro Disc Striker, gali būti naudojamas su papildoma priemone kaip Fire starter (pats pakabukas yra firesteel / ferro rod striker), taip pat, kadangi jis pagamintas iš kietos medžiagos, su juo galima išdaužti langą ar naudoti savigynai ir juo galima netgi galąsti peilius.

Kas dar slepiasi pakabuke?

Negaliu sakyti, kad beveik nepastebimas ir nematomas, bet visiškai paslėptas po medžiaga yra dar vieno tipo “raktas” skirtas antrankiams:

IMG_8083.JPG

Na, ir dar pačiame užsegime slepiasi universalus antrankių raktas:

IMG_8177

 

SANDVIK geležtės

IMG_8049

Sandvik yra pasaulinė kompanija, įkurta 1862 m. Švedijoje. Tai yra aukštų technologijų inžinerijos grupė įrankių ir įrankių sistemų gamyboje, skirtoje metalo pjovimo, įrangos, įrankių ir paslaugų kasybos ir statybos pramonėje. Produktai yra gaminami iš pažangių nerūdijančio plieno ir specialių lydinių.

  • Sandvik 6C27
    • Paprasta peilio geležtė su geru atsparumu korozijai; mažas kietumas
  • Sandvik 7C27Mo2
    • Pagrinde kaip Sandvik 6C27, tik su pagerintu atsparumu korozijai. Rekomenduojama žvejybos peiliams ir lauko peiliams, kurie naudojami jūrų aplinkoje.
  • Sandvik 12C27
    • Aukštas kietumas ir geras atsparumas dėvėjimuisi. Rekomenduojamas medžiokliniams peiliams, kišeniniams peiliams, stovyklavimo peiliams, aukštos klasės virėjų peiliams ir taktiniams peiliams.
  • Sandvik 12C27M
    • Geras atsparumas dėvėjimuisi, geras atsparumas korozijai, puikiai tinka virtuviniams peiliams
  • Sandvik 13C26
    • Pagrinde kaip Sandvik 12C27, tik kietesnis, bet šiek tiek mažiau atsparus korozijai
  • Sandvik 14C28N
    • Pagrinde kaip Sandvik 12C27, tik kietesnis ir šiek tiek labiau atsparus korozijai. Puikiai tinka šefo, kišeniniams, medžioklės ar žvejybos peiliams.
  • Sandvik 19C27
    • Labai aukštas kietumas ir atsparumas dėvėjimuisi. Tinka pramoniniams peiliams.

Daugiau apie SANDVIK >>>

Neprašytas mums ne svečias – pavaišinsim mirtimi

IMG_8009

Gali skambėti kaip reklama, bet taip iš tiesų nėra. Tiesiog nuoširdus džiaugsmas, kad lietuviai padarė fainą antsiuvą su lietuviška atributika.

Šiandien tiesiog ieškojau mažos dovanėlės peilių/antsiuvų/išgyvenimo gamtoje fanui iš užsienio. Ir pamačius šį antsiuvą, galų gale nusišypsojau, nes anksčiau nieko faino man neradau (žinoma, čia skonio reikalas).

Antsiuvą pirkau parduotuvėje “Armijai ir civiliams”, mokėjau 6 eurus. Pirkdama galvojau, ar karalius simbolizuoja Mindaugą, bet “pagooglinusi” radau, kad čia “Thunder Armory” logotipas (galbūt čia visiems žinomas dalykas, bet aš tai sužinojau tik šiandien). Taip pat ant antsiuvo yra adaptuotas Nepriklausomybės savanorių skiriamasis ženklas “trispalvė juostelė” ir citata iš Partizanų dainos.

Kadangi pirkau antsiuvą kaip suvenyrą į antsiuvų kolekciją užsieniečiui, galbūt būtų geriau jei užrašas būtų angliškas (ypač, kad nelabai žinau, net kaip gražiai jo prasmę išversti į anglų kalbą), bet lietuviški žodžiai, žinoma, turi savo žavesio.

Partizanų dainos versijų radau labai daug. Vienose vaišiname ugnimi, kitose mirtimi. Pavadinimas užtat išlieka tas pats – “Bolševikai tegul žino” (skirtingų variantų galima rasti čia>>>). Bet kadangi ant šio antsiuvo pateikti konkretūs žodžiai, tai aš irgi pateikiu vieną iš variantų būtent su jais:

Bolševikai tegul žino,
Kad dar kartą žygis bus.
Iš miškų ir iš beržynų
Vyrai jiems paruoš kapus.
Velnias buvo juos išnešęs,
Bet sugrįžo alkani.
Neprašytas mums ne svečias,
Pavaišinsim mirtimi.
Ir sustos prie vyro vyras,
Vėl trispalvė plevesuos.
Ką lig šiol globoja girios
Tie stos ginti Lietuvos.
Kils kaip žiedas dobilėlio,
Mūs brangi tėvų šalis.
Vėl bus laisvas artojėlis,
Vėl gyvenimas atgis.
Už kiekvieną kraujo lašą,
Bolševikai užmokės.
Tegul savo saulę neša,
Jie į Azijos gelmes.

Asmeninė patirtis gabenant peilį registruotame bagaže

IMG_6455

Pastaruoju metu buvo daug įvairaus pobūdžio lėktuvų katastrofų, tad daugelyje oro uostų buvo sustiprinta apsauga. Lėktuvu aš keliauju tik į Vokietiją (Hahn oro uostą, netoli Frankfurto) ir atgal į Lietuvą, į Vilniaus oro uostą.

Žinau, kad rankiniame bagaže peilių vežti negalima, tačiau registruotame bagaže, juos vežti, mano žiniomis, galima. Taigi, prieš maždaug mėnesį iš Vokietijos į Lietuvą parsigabenau peilį be jokių problemų ir dabar prieš savaitę vežant peilį atgal apturėjau šiek tiek nemalonumų ir baimių.

Mano registruotas bagažas atsirado pats paskutinis. Einant prie vartų mane pasitiko policininkas (nežinau, tikslių jo pareigų, bet tai buvo tarsi detektyvas iš filmų su ženkleliu). Su manim šnekėjo vokiškai ir vienintelis dalykas, kurį aš supratau, kad jam reikalingas mano pasas ir aš turėsiu kažkur su juo praeiti. Pasakiau, kad šnekėtų angliškai ir suradau savo dokumentus. Praėjome į kitą salę, kur buvo metalinis stalas ant kurio man liepė padėti savo lagaminą. Salėje buvo dar viena moteris, kuri pradėjo atidarinėti mano lagaminą ir dar vienas vyrukas, kuris vienintelis šnekėjo normalesne anglų kalba. Aplink buvo daugiausia testų dėl narkotikų, bet kadangi buvo persigandusi, tai pernelyg daug detalių neįsidėmėjau. Mąsčiau, kad tai greičiausiai dėl peilio arba dėl kanapių arbatos, kurią vežiau lauktuvių. Policininkai su manimi nesikalbėjo, nesakė, ko ieško. Mergaitė matėsi, kad nelabai žino, kaip ieškoti daiktų, nes pradžioje tiesiog čiupinėjo ar nėra aštrių daiktų, bet paskui pradėjo tiesiog kraustyti visus mano daiktus ant stalo. Greičiausiai dėl to, kad nerado, ko ieškojo kitu būdu.

Arbata buvo gana aiškioje vietoje, tad supratau, kad problema greičiausiai dėl peilio. Radę peilį, mano nustebimui, nei vienas iš policininkų nežinojo kaip jį išimti iš dėklo. Paklausiau ar jiems reikalinga mano pagalba, bet, matyt, vyriškas išdidumas pagalbos neleido priimti. Šiaip ne taip, išėmę iš dėklo, pradėjo apžiūrinėti peilį, bet kaip supratau, patys tiksliai nežinojo, ar jis legalus, ar ne. Su manimi niekas nesišnekėjo. Kol vyrukai tikrino mano peilio duomenis (beje, peilis būtent tas, kuris matomas nuotraukoje), liepė mergaitei patikrinti ir mano rankinį bagažą.

Po rankinio bagažo patikros, aš paklausiau ar galiu gabenti tokį peilį. Geriausiai angliškai kalbantis vyrukas pasakė, kad taip, bet ne rankiniame bagaže. Pasakiau, kad šitą faktą aš žinau. Kol jie kalbėjosi tarpusavyje, supratau, kad jei būčiau gabenusi “butterfly” peilį, greičiausiai būčiau turėjusi problemų, arba jį tiesiog konfiskuotų. Esmė, kad man niekas nieko iki galo nepaaiškino, peilio jie irgi nepasiėmė, tiesiog paskui liepė susikrauti daiktus ir atsisveikino.

Buvo baisu, nemalonu ir nelabai aišku, kas iki galo vyksta, bet nieko iš esmės blogo.

Lietuvos gyvatės

Šylant orams ir būnant daugiau miškuose, nusprendžiau parašyti apie Lietuvoje aptinkamas gyvates. Taip pat sutikus pirmąją gyvatę miške, pradėjau “googlinti”, ką aš ten visgi mačiau – mano, žiniomis, tai galėjo būti tik angis arba žaltys ir pasirodo, kad tai buvo nei vienas, nei kitas..

Nuotraukose pirma mano gyvenime natūralioje aplinkoje matyta gyvatė, kurią sutikau Šilo miškuose ieškant grybų. Kadangi nežinojau, ką matau, arti nėjau fotografuoti. Ir tada pradėjau ieškoti, kas visgi tai galėjo būti. Tik po ilgo laiko, atsitiktinumo dėka, suradau, kad tai galėjo būti gluodenas. Kas tai yra?

Visų pirma, tai yra net ne gyvatė, tai yra bekojis driežas. Tad informacijos apie jį ir neradau, kai ieškojau prieš tai. Na, ir dar pateiksiu informaciją apie jį, kuri buvo Karmazinų pažintinio tako informaciniame stende.

“Sausuose miškuose, kirtimuose ant kelmo ar kupsto galima pamatyti bekojį driežą – gluodeną. Labai jau nepanašus bekojis driežas gluodenas į savo giminaičius! Jo kūnas panašus į gyvatės, nes, priešingai negu kiti driežai, neturi kaklo ir kojų. Žmogui jis visai nepavojingas. Tik dėl nelemto panašumo į angį, gluodenas yra pravardžiuojamas varine, geležine gyvate. Kai kas net tvirtina, kad į šimtą gabalėlių sukapota varinė gyvatė vėl lyg niekur nieko suauganti..

Gluodenai, skirtingai nei žalčiai, yra gyvagimdžiai. Jų tuoktuvės vyksta pavasarį, nutirpus sniegui. Po 3 mėnesių (liepos arba rugpjūčio mėn.) pasaulį išvysta į perrergimus kiaušinėlių apvalkalėlius įvystyti 2-26 gluodeniukai. Nė akimirkos nelaukę – nors nė vieno ilgis nesiekia 10 cm – jie vystyklus drėkste perdreskia ir pasklinda po mišką.

Dodžiąją dienos dalį šis beginklis driežas praleidžia pasislėpęs nuo priešų (ežių, kiaunių, lapių, paukščių) po išvartomis ar tiesiog įsirausęs į miško paklotę. Tik vakarop leidžiasi ieškoti maisto – lėtapėdžių sraigių, šliuzų, sliekų, vabzdžių, lervų.

Nepaprasta gluodeno gynyba nuo gausių nedraugų. Užpuoliko nasruose ar letenoje jis palieka savo uodegos galą. Neskauda jam šitokia išpirka: konvulsyviai raumenims susitraukus, kietu žiedu slankstelį suspaudus, uodega pati nuo kūno atsiskiria ir raitydamasi į šalį atšoka. Kad ta išpirka grašio verta, paaiškėja tik pabėgėlio šliūžei atšalus. O mitriam apgavikui nulaužtos uodegos vietoje nauja išauga.”

Taigi, nors nesu tikra, bet kaip ir panašiausia, kad nuotraukose būtent ir buvo varinė gyvatė, taip pat paskui lyg ir vėl ją sutikau Prancūzijoje (nuotraukos apačioje) ir tam pačiam Karmazinų pažintiniame take (pamačiau netikėtai ją ant kelio ir išsigandusi ją nubaidžiau, tad nuotraukų padaryti nepavyko).

Taigi, antras gyvačiukas, kurį vėlgi sutikau Šilo miškuose buvo žaltys. Kuris buvo didžiulis, bet jau pernelyg negąsdino, nes buvau daugiau mažiau tikra, kad tai turėtų būti būtent jis ir žinojau, kad jis žmogui yra nepavojingas.

Antrasis susitikimas su žalčiu vėlgi buvo tame pačiame Karmazinų take, tad, matyt, ne veltui ten yra pateiktas jų aprašymas, kurį pateikiu čia taip pat.

“Svečiuojantis miške, mus kartais išgąsdina po kojomis vingiuojantis gyvis, primenantis gyvatę. Tai žaltys. Nereikia jo bijoti – jis pats žmogaus išsigąsta, šnypščia, sukioja galvą į šonus, tarsi grasindamas įkąsti. Tačiau vienintelis šio roplio ginklas, pro analinę angą leidžiamas dvokiantis skystis.

Geltonskruostis žaltys – iki 1,2 m ilgio užaugantis roplys, kurį sunku supainioti su gyvate. Ryškiausias jo skiriamasis bruožas – geltonos dėmės galvos šonuose. Tai įprastas Lietuvoje gyvūnas, dažniausiai įsikuriantis prie vandens telkinių, pelkių, kūdrų. Jis puikiai plaukioja ir nardo. Žalčiai nevengia ir gyvenamųjų pastatų, namų rūsių, tvartų, sodų, šieno kūgio ir kt.

Vasaros pradžioje patelė padeda iki 30 kiaušinių, o kartais grupinėse dėtyse jš randama net iki 400. Žalčių lizdai būna po lapais, samanomis, tvartuose po mėšlų. Žalčiukai išsirita tik po 2 mėnesių, būdami apie 15 cm ilgio, judrūs ir greitai pradeda patys maitintis. Vėlų rudenį žalčiai po vieną arba po kelis sulenda žiemoti po medžių šaknimis, išvartomis, į graužikų urvus.”

Mažas žalčiukas Karmazinų take

Na, ir trečioji gyvatė aptinkama Lietuvoje yra angis. Taigi, angies aš sutikus nebuvau, nebent visgi neatpažinau jos ir galvojau, kad ten visgi kažkas kitas.

Angis yra vienintelė nuodinga gyvatė. Dažnai gali būti maišoma su gluodenu ar žalčiu. Angies kūno viršus pilkas, pilkai ar tamsiai rudas, 75–80 cm. Išilgai nugaros vingiuoja ruda ar juoda juosta. Galva plati, trikampė, ant jos yra X formos raštas.

Aptinkama drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse, pamiškėse, aukštapelkėse, paežerėse ir vietose, kur auga aukšta žolė. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas.

Kiek skaitau, tai suprantu, kad angis iš esmės nejudinama pulti neturėtų, taip pat jos įkandimas nėra mirtinas, bet turint sveikatos problemų gali būti pavojingas. Šiaip ar taip, po įkandimo reiktų važiuoti pas medikus.

Daugiau apie angį ir jos įkandimus galima pasiskaityti čia:

NATO dirželiai laikrodžiams

IMG_4966

Iš tiesų, tikslesnis šių dirželių pavadinimas būtų G10. 1973 metais pasirodė Britų gynybos departamento standartas nurodantis, kaip turėtų atrodyti šie dirželiai (jie turėjo būti iš nailono, “Admiralty Grey” spalvos, 20mm pločio, turėjo chromuotas žalvarines sagtis ir antrą, trumpesnį nailono dirželį, pritvirtintą prie sagties). Kodėl G10? Todėl, kad  kariai, kurie norėjo gauti šiuos dirželius turėjo užpildyti formą, kurios pavadinimas G1098, arba trumpiau G10.

Kito šaltinio teigimu radau, kad šie dirželiai buvo vadinami NATO ar G10 dėl to, kad jie taip kataloguoti ir rekvizuoti, o NATO ir NATO G10 buvo prekės ženklas International Watchman, Inc (šaltinis >>>)

Nuo 1973 metų tokie dirželiai neturėjo pernelyg didelių pakeitimų. Vienas iš pagrindinių buvo, kad plotis buvo sumažintas iki 18 mm. Taip pat pradėta gaminti skirtingų spalvų ar net juostelėmis puoštų dirželių.

Nors ir nepelnytai, bet didesnį populiarumą NATO dirželiai įgijo ir po 1964 metų James Bond filmo “Goldfinger”, kuriame Sean Connery pasirodė su įdomiai juostuota nailonine laikrodžio apyranke.

bond-goldfinger-strap-small

Nuotrauka iš interneto

Tad nors šnekamojoje kalboje buvo pradėta naudoti “Bond NATO” dirželio pavadinimas, visgi atsižvelgiant į laiko skirtumus (dirželis pradėtas naudoti 1973 m., o filmas pasirodė 1964 m.), galima drąsiai teigti, kad tai buvo ne NATO apyrankė.

Privalumai:

NATO tekstilės apyrankės įprastai yra gaminamos iš austo nailono arba poliesterio. Austa tekstilė yra itin tvirta, atspari pelėsiams, todėl NATO apyrankės puikus pasirinkimas mėgstantiems nardyti, dėvėti drėgnu oru arba  tropikuose. NATO tekstilės apyrankės yra itin naudojamos kariniams laikrodžiams ir narams skirtiems laikrodžiams dėl savo tvirtumo, plačių panaudojimo galimybių, spalvų ir raštų įvairovės, apyrankės ilgio, kurį gali kiekvienas prisitaikyti individualiai. (šaltinis >>>)

Taip pat tokios apyrankės nėra labai brangios ir gali būti lengvai keičiamos, derinant apyrankės spalvą prie aprangos ar nuotaikos.

Šaltiniai:

Šiek tiek apie gamtą..

IMG_5005

Netoli Vilniaus yra miško turtų pažintinis takas. Takas trumputis, bet turi daugybę skirtingų medžių su informacinėmis lentelėmis ir keletą šiaip įdomesnių dalykų, kuriais norėjau pasidalinti čia.

IMG_4990

Informacinio ženklo take pavyzdys

Kad nepasiklystumėte miške

Svarbu tvirtai įsidėmėti, kuria kryptimi einate nuo pradinės vietos. Jeigu miškas nežinomas, rekomenduojama neišeiti iš kvartalo ribų, t.y. nekirsti kvartalinių linijų, kelių, upelių.

Jeigu neturite kompaso, žinokite:

  • Laikrodžio valandų rodyklę nukreipus į saulę, kampo tarp valandų rodyklės ir 12 valandos pusė rodys pietų kryptį
  • Medžiai, kelmai, akmenys šiaurės pusėje labiau apsamanoję, apkerpėję, o medžių, ypač beržų, žievė storesnė ir tamsesnė
  • Pilnatis 19 val. yra rytuose, vidurnaktį – pietuose, 7 val. – vakaruose
  • Skruzdėlynai iš šiaurės pusės būna statūs, o iš pietinės nuožulnūs
  • Nupjautų medžių kelmų rievės pietinėje pusėje plačiausios

Fitoncidai

Įvairūs augalai išskiria lakias medžiagas – fitoncidus, veikiančius augalų augimą, toksiškus įvairiems vabzdžiams, naikinančius mikroorganizmus. Jų cheminė sudėtis įvairi, nes kiekviena augalų rūšis išskiria specifinius fitoncidus, kuriuose yra angliavandenių, terpeno, spirito, aldehidų, įvairių organinių ir mineralinių rūgščių, bei kitų medžiagų. 1 hektaras pušyno per dieną išskiria 3-3,8 kg naudingų fitoncidų, todėl jais prisodrintas miško oras veikia gydančiai. Fitoncidai patekę į žmogaus plaučius sterilizuoja ir savotiškai dezinfekuoja jų audinius. Mūsų krašte paplitusias medžių ir krūmų rūšis pagal fitoncidų galią naikinti mikroorganizmus galima surikiuoti mažėjimo kryptimi taip: paprastoji ieva, paprastasis kadagys, paprastasis ąžuolas, paprastasis skroblas, paprastoji pušis, paprastasis klevas, paprastasis lazdynas, karpuotasis beržas.

Daugiausia jų išskiria jauni miškai, ypač karštomis vasaros dienomis. Atskirų medžių rūšių fitoncidai ligų sukėlėjus gali veikti nevienodai.

Kodėl rudenį pasikeičia lapų spalva?

Prieš žiemą numesdami lapus, medžiai iš jų ištraukia labai svarbias sudedamąsias dalis ir sukaupia jas kitiems metams. Tai – ypač svarbios medžiagos, kurių medžiai negali pagaminti fotosintezės būdu. Tai yra tam tikri cheminiai elementai, pavyzdžiui magnis, kurio yra fotosintezei būtiname pigmente chlorofile. Chlorofilas skaidomas ir dėl to išnyksta žalia lapų spalva. Pagrindinę lapų medžiagą – celiuliozę – bei keletą lapuose esančių geltonų ir raudonų pigmentų medis gali pats lengvai “pasigaminti” ir kitais metais. Taigi rudenį medžių lapai ne nusidažo kita spalva, bet netenka tikrosios. Suskaidomas chlorofilas išnyksta, todėl spalvą lemia geltoni ir raudoni pigmentai.

Kerpės

Kerpės susideda iš dviejų organizmų: dumblio ir grybo. Kartais vienas dumblis gali gyvento su keliais grybais, kartais du grybai varžosi dėl vieno dumblio. Dumblis gamina organinę medžiagą fotosintezės būdu, o grybas aprūpina dumblį mineralinėmis medžiagomis ir vandeniu, apsaugo nuo išdžiūvimo. Bendrai gyvendami dumblis su grybu pagamina specialią kerpinę rūgštį. Kerpės nereiklios dirvožemiui, tačiau aktyviai gyvena tik tada, kai stipriai palyja. Drėgnu metu jos gamina organinę medžiagą ir padidina viso organizmo gyvąją masę. Kai nėra lietaus, kerpės išdžiūsta, pereina į ramybės būseną. Per metus paauga 1-8 mm. Kerpių amžius būna įvairus: yra trumpaamžių kerpių, gyvenančių nepilnus metus, o Antarktidoje kai kurios kerpės gyvuoja jau apie 10 000 metų.

IMG_4635

Skruzdėlės

Skruzdėlės – svarbi miško ekosistemos dalis. Apie trečdalį jų maisto sudaro vabzdžiai, tarp kurių daug miško kenkėjų. Teigiama, kad vienas milijoninis skruzdėlynas per vasarą sunaikina apie 10 milijonų vabzdžių, o tai yra maždaug 28 kg. Skruzdėlės labai mėgsta amarų išskyras. Kartais ir pačios skruzdėlės tampa maisto objektu: jas mėgsta geniai ir kiti paukščiai, kirstukai, vorai. Skruzdėlės, purendamos miško dirvožemį, labai pagerina natūralų miško atžėlimą. Miško skruzdėlės išplatina daugiau kaip 150 rūšių augalų sėklų. Jos ėda sėklų išaugas, kuriose yra riebalų, baltymų, angliavandenių, o pačias sėklas išnešioja po mišką. Taip pasėjami plaukuotieji kiškiagrikiai, našlaitės, rūteniai ir kiti miško augalai. Skruzdėlės vadovaujasi kvapais. Tam tikrais fermonais jos pažymi savo takus ir niekada nepaklysta. Kovai su priešu skruzdėlės naudoja žnyples, prireikus ir cheminę medžiagą – daugiau nei 50 procentų koncentracijos skruzdėlių rūgštį, o, jei auka aktyviai ginasi, kviečia į pagalbą kitas skruzdėles.

IMG_4997

Inkilai

Tikriausiai pirmą kartą pamačiau inkilą šikšnosparniui. Deja, nuotrauką padariau nevykusią.. Esmė, kad “įėjimas” yra ne kaip paukščiams per vidurį, o visiškai iš inkilo apačios.

IMG_4986

Inkilas geniui:

IMG_4991

Inkilas lipučiui:

IMG_4994

Kam skirtas ir kur naudojamas taktinis tomahaukas (angl. tomahawk)?

IMG_4864

Kuo tomahaukas skiriasi nuo kirvio?

Visų pirma, kirvis dažniausiai nėra skirtas taktinėms ar karinėms užduotims atlikti. Kirvio pagrindinė funkcija yra kirsti ir jis tai daro puikiai. Dažniausiai kirviai taip pat būna daug sunkesni.

Tomahaukas gali būti naudojamas kirtimui taip pat, bet jis nėra tam skirtas.

Kur kariai gali naudoti, ar naudoja tomahaukus?

Iš esmės bet kur, kur reikalingi aštrūs daiktai: pradedant kirtimu, virvių pjovimu, taip pat ten kur reikia įsiveržti, t.y. išdaužti langą ar sulaužyti duris. Taip pat jie gali būti naudojami ir kasimui ar netgi artimo nuotolio kovoms. Daugumai užduočių tomahaukai galbūt nėra patys patogiausi, tačiau faktas, kad jie gali atlikti skirtingas užduotis, prideda jiems daug pliusų.

Taip pat tomahaukai naudojami mėtymui: tiek į tam tikrus daiktus/objektus, tiek laiko praleidimui.

Kada tomahaukai tapo populiarūs tarp šiuolaikinių karių?

Tomahaukai ar kai kurios jų versijos buvo plačiau naudojamos tarp karių nuo XVIII a. Amerikos Revoliucijos (naudojama abiejų pusių). Jie buvo labai universalūs ir puikiai pasitarnavo tiek prie laukinių sąlygų, tiek artimose kovose.

Paskui 1960 m. tomahaukai buvo populiarūs tarp amerikiečių karių Vietnamo kare.

Kokie yra tomahauko privalumai lyginant su kirviu?

Vienas iš privalumų yra universalumas. Ir nors kirvis taip pat gali būti naudojamas gana universaliai, dažniausiai jis yra didesnis, sunkesnis ir sunkiau transportuojamas. Tad pagrindinis privalumas būtų svoris ir patogesnis nešiojimas.

Šaltinis >>>